Dictionary of the Lithuanian Language.
kandamas — 2 kandamas, à adj. (3a) kuris kanda, kandantis: Reikia pažiūrėt, ar kandamos musios Km … Dictionary of the Lithuanian Language
kandama — sf. (1) žr. 1 kandamas: Nejudink, čia mano kandama Švn. Kam palieki kandamą, kas ją valgys? Vs … Dictionary of the Lithuanian Language
kandulys — kandulỹs sm. (3a) 1. Lš žr. 1 kandamas. 2. kandimas, niežtėjimas: Ot tai užejo kandulỹs, visą kūną kai adatom varsto! Lš. 3. LBŽ, Mt bot. riešutmedis (Juglans): Vaisiai kandulio, arba migdolai, jau negalima vadinti riešutais rš. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
kandymas — sm. (1) žr. 1 kandamas: Suvalgyk savo kandymą Lzd … Dictionary of the Lithuanian Language
kinknoti — kinknoti, oja, ojo 1. tr., intr. aukštyn žemyn judinti, linguoti (galvą): Jinai, galvą kinknodama, sakė J. Berankis kinknojo tik galvą Žem. Arklys pradėjo kinknoti galvą lyg raišdamas I.Simon. Dėl ko teip kinknoji galvą, kaip musių užpultas? Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
kramsus — kramsùs, ì adj. (4) kuris kandamas grikši, kietas, neišviręs: Gruzdai kramsūs, tai gardūs Krs. Bul bos nedavirę, kad dar truputį kram̃sios Krs … Dictionary of the Lithuanian Language
kąsti — kąsti, kanda, kando 1. intr., tr. SD86, R, K, M, Š, BŽ212, OP38 griebti, spausti, žeisti dantimis; pjauti: Šuva kanda, kiek jam gana Trgn. Nors į pirštą kąsk (kansk) VP35. Nė šunys pamesto nekąstų VP34. Vilko kąsta avelė nebeis rankon (nebebus… … Dictionary of the Lithuanian Language
ridinėti — ridinėti, ėja, ėjo DŽ 1. žr. ritinėti 1: Vaikai ratą ridinėja Grž. Jis pradėjo ridinėti pirštais ant stalo duonos trupinėlį A.Vien. Spaudžiamosios mašinos metalinė lenta ridinėjama ridinėliais vienan ir antran galan rš. 2. iter. dem. ridenti 2: O … Dictionary of the Lithuanian Language
rusinti — 1 rùsinti ( yti K), ina, ino tr. 1. N, K kurstyti, deginti: Visos tokios vietos, kuriose amžina ugnis ant garbės Dievo rusinama buvo, vadinos rusinės S.Dauk. Ugnį rùsinti KII172. Ugnį žarstau, prižeriu, prikurstau, rusinu MŽ36. Kam rùsini ugnį … Dictionary of the Lithuanian Language
strapaila — scom. (1) menk. 1. Nm, Ig kas eidamas griuvinėja, svirduliuoja: Neik šokt su tuo strapaila! Alk. 2. NdŽ, Kt kas nevikrus, griozdiškas: Kur lipi, tu strapaila! Pžrl. Šitas strapaila ir sumindžiojo žąsuką Rdm. Gerai, kad tave strapaila ir vadina,… … Dictionary of the Lithuanian Language
